nuplikdyti

nuplikdýti 1. caus. nuplikti 1: Tai vargai ir rūpesčiai mane teip nuplìkdė Sb. Šaltis nuplìkdo medžius J.Jabl(Žg). 2. caus. nuplikti 3: Ronkius jis nuplikdęs ne tiek iš godumo, kiek iš keršto J.Avyž. \ plikdyti; nuplikdyti